Zefyras - puikus skanėstas

Zefyras yra saldus desertas, tačiau ne toks saldus kaip šokoladas ar tikras cukrinis saldainis. Šis skanėstas gali būti tinkamas net ir tiems, kurie labai griežtai stebi savo figūrą, tačiau visuomet nori saldumo. Tik, žinoma, viskas su saiku.

Zefyrai yra tokie saldumynai, kurie yra mėgstami ne tik vaikų, tačiau ir suaugusiųjų. Pagal tradicinį receptą zefyrų sudėtyje yra vandens, cukraus (arba cukraus pakaitalo), želatinos (arba agaro) ir citrinos rūgšties skoniui pagerinti. Priklausomai nuo pageidavimų, vietoj citrinos rūgšties gali būti naudojama vanilė, įvairių skonių esencijos, dedami maistiniai dažai.

Senovės egiptiečiai pirmieji dar 2000 m. pr. m. e. pradėjo mėgautis lipniu skanėstu, dabar vadinamu zefyru. Šis skanėstas buvo laikomas labai ypatingu ir skirtas tik dievams bei karališkajai šeimai.Zefyras buvo gaminamas iš pelkėse augančio laukinio vaistinio pelėvirkščio (Athaea officinalis). Terminas "zefyras" kilo iš augalo gimtinės ir augalo pavadinimo. Pelkė yra kilusi iš Azijos ir Europos, o Amerikoje ji natūralizavosi. Egiptiečiai spaudė sultis iš pelyno augalo ir maišė jas su riešutais ir medumi, naudojo kaip vaistą šlapimo takų infekcijų gydymui.. Tačiau niekas nežino, kaip tais laikais atrodė saldainiai. Purus zefyras atsirado tik XIX amžiuje, kai prancūzai sumaišė svilažolės šaknų sultis su plaktais kiaušinių baltymais, cukrumi ir sukūrė „pāte de guimauve“ – taip prancūziškai vadinami zefyrai. XX a. pradžioje vietoj šių sulčių imta naudoti želatiną, todėl šiandieniniai zefyrai iš esmės skiriasi nuo savo pirmtakų.

Amerikietiškieji zefyrai - Marshmallows -  buvo pradėti gaminti ir išpopuliarėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kai buvo sukurtas naujas gamybos procesas. 1948 m. Alexas Doumakas iš esmės pakeitė zefyrų gamybos procesą. Jis sukūrė ir užpatentavo ekstruzijos procesą. Šis procesas apima zefyrų ingredientų paėmimą ir perleidimą per vamzdelius. Po to ingredientai supjaustomi vienodais gabalėliais ir supakuojami. XX a. šeštajame dešimtmetyje zefyrai tapo labai populiarūs Jungtinėse Valstijose ir buvo naudojami įvairiuose maisto receptuose.

Vartojant saikingai, zefyro saldumas nėra kenksmingas organizmui. Be to, želatina yra gyvūnų chondroprotektorius, kuris stiprina kaulus ir sąnarius, prisotina juos trūkstamais vitaminais ir mineralais. Tiems, kurie savo mityboje nevartoja gyvūninės kilmės produktų, tinka zefyrai, paruošti su agaru. Tai dumblis, dėl kurio produktas greičiau įgauna želė konsistenciją, tačiau dėl to nenukenčia jo skonis.

Kadangi zefyruose naudojama želatina, todėl svarbu apie ją žinoti šiek informacijos. Želatina -  skaidri bespalvė arba gelsvoka, smukli, beveik beskonė medžiaga, gaunama iš gyvūnų jungiamojo audinio baltymo kolageno. Teigiama, kad želatina išrasta 1845 metais, išradimą užpatentavo amerikiečių inžinierius Peteris Cooperis. Ir tik dar po 50 metų kitas išradėjas Pearlas B. Waitas iš želatinos pagamino skanų desertą, dabar žinomą kaip želė. Pirmieji želė skoniai buvo braškių, aviečių, apelsinų ir citrinų. Želatiną naudoti verta, nes:

• maitina ir stiprina kaulus bei sausgysles, jiems suteikia tvirtumo ir elastingumo, joje esančios amino rūgštys yra būtinos sąnarių kremzlių sustiprinimui.

• gerina stiprina raumenis, raiščius, sąnarių būklę ir sumažina organizmo uždegiminius procesus, padeda kremzlių, raiščių ir sąnarių atsistatymui, jų masės didėjimui.

• paspartina kolageno gamybą organizme.

• padeda sustiprinti imunitetą ir organizmo atsparumą.

• gali sumažinti cholesterino kiekį kraujyje, rekomenduojama turintiems aukštą kraujo spaudimą ar problemų dėl širdies.

• kontroliuoja cukraus kiekį kraujyje, rekomenduojama sergant diabetu, glikemija.

• padeda iš organizmo bei iš kepenų šalinti toksinus, šlakus, kenksmingas medžiagas.

• gerina žarnyno veiklą, virškinimą, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, padeda virškinti maistą, palengvina esant skrandžio, žarnyno skausmams, mažina rūgštingumą

• rekomenduojama siekiant susireguliuoti svorį, nes ji skatina medžiagų apykaitą.

• mažina alkio jausmą, todėl puikiai padės esant padidėjusiam apetitui.

• padeda įsisavinti pilnaverčius baltymus, todėl naudinga laikantiems dietos, ypač atsisakius mėsiškų patiekalų.

• apsaugo odą nuo ultravioletinių spindulių kenksmingo poveikio.

• stiprina ir maitina sausus ir slenkančius plaukus.

• stiprina ir maitina lūžinėti linkusius nagus.

• apsaugo nuo dantų ėduonies.

• padeda greičiau užgyti žaizdoms, jos sudėtyje esantis glicinas turi antiuždegiminių ir gydančių savybių.

• itin naudinga po traumų ir lūžių, nes pagreitina gijimą bei kaulų suaugimą.

• suteikia energijos, organizmui padeda lengviau pakelti fizinį krūvį.

• padeda išvengti celiulito, nes didina odos elastingumą.

• naudinga odai, sulaiko drėgmę, kuri būtina ypač vystančiai odai, lėtina odos senėjimo procesus, išsaugo bei didina ne tik kūno bet ir pačios odos lankstumą, stangrumą, pristabdo raukšlių susidarymo procesus.

• naudinga prieš miegą, nes ramina, ramesnis bei gilesnis būna miegas, beto, tai nekaloringas užkandis prieš miegą.

• naudinga esant nuovargiui, stresui, hormonų pusiausvyros sutrikimams, beto puikus maistas ir smegenims.

Taip pat želatiną rekomenduojama kuo dažniau naudoti, pasireiškiant osteochondrozės, artrozės, artrito, raumenų distrofija ar kitų raumenų ir kaulų ligų simptomams, po sąnarių traumų ir uždegimų. Taip pat, šių ligų profilaktikai, želatina stiprina kaulus ir sąnarius, ir taip atitolindama šių ligų vystymąsi. Želatinoje yra fosforo, jodo, seleno, vitamino B, ir nėra riebalų.

Kitas pagrindinis zefyrų ingredientas yra cukrus. Tačiau nors zefyrai ir yra gaminami iš cukraus, jie yra lengvos struktūros cukraus, todėl organizmas jį greitai įsisavina. Tai laikoma pagrindiniu energijos šaltiniu, kuris teigiamai veikia bendrą sveikatą.

Nors zefyrų kaloringumas yra gan didelis, 100 gramų yra 326 kcal (nors šokolado ir kitų saldainių daug didesnis), tačiau atsižvelgiant į nedidelį produkto svorį ir jo "orumą", 100 g zefyro tūris bus didelis. Lengvas ir sotus desertas - tikra dovana tiems, kurie nori pasimėgauti kažkuo skaniu ir nepakenkti savo figūrai. Bet kaip ir visus saldumynus visuomet vartokite atsakingai, ypač jeigu turite cukraus, želatinos netoleravimo problemų, sergate diabetu ar kitomis rimtomis lėtinėmis ligomis. 

Zefyras yra labai reiklus ir gana greitai gendantis desertas, todėl juo galima mėgautis iki 1,5 mėnesio. Tuo labiau, kad mūsų zefyruose nenaudojame kiaušinių baltymų bei papildomų konservantų, todėl rekomenduojame juos suvartoti per 4-6 savaites nuo jų pagaminimo. Zefyrus reikėtų laikyti tamsioje ir vėsioje vietoje, o kad nesukietėtų - uždarame (sandariame) inde.